Šis klausimas svarstomas jau daugelį metų – ar technologijos gali pakeisti mokytojų poreikį klasėje? Šiame tinklaraščio įraše išnagrinėsime abi ginčo puses ir padarysime išvadą. Kai kurie žmonės mano, kad, atsiradus kompiuteriams ir technologijoms, nebereikia tradicinių mokymo metodų. Kiti mano, kad technologijos gali būti naudojamos kaip priemonė, padedanti mokytojams veiksmingiau mokyti mokinius. Taigi, kuri pusė teisi?

Vienas iš pagrindinių argumentų už technologijų naudojimą klasėje yra tas, kad jos gali padėti pagerinti mokinių įsitraukimą. Technologijos leidžia mokiniams tyrinėti naujas temas ir neapsiriboti tradiciniais mokymo metodais. Jos taip pat padeda mokytojams kurti interaktyvią mokymosi patirtį, todėl mokiniai gali kartu dirbti su grupiniais projektais ir praktiškiau pritaikyti tai, ko išmoko. Be to, jos gali padaryti mokymąsi įdomesnį ir linksmesnį, todėl mokiniams lengviau išlaikyti motyvaciją ir įsitraukimą.

Kita vertus, kai kurie žmonės teigia, kad technologijos negali pakeisti tradicinių mokymo metodų, nes vis dar reikia žmogaus – mokytojo, kuris konsultuotų ir padėtų. Mokymas reikalauja ne tik žinių, bet ir tarpasmeninių įgūdžių, pavyzdžiui, empatijos ir supratimo. Mokytojas gali suteikti šių įgūdžių, kurių technologijos tiesiog negali suteikti. Be to, mokytojas taip pat turi stebėti mokinių pasiekimus ir teikti grįžtamąjį ryšį žodžiu ir raštu.

Apibendrinant galima teigti, kad ir tradiciniai mokymo metodai, ir technologijos turi savo vietą klasėje. Technologijos gali būti naudojamos siekiant pagerinti mokymosi patirtį ir padėti mokytojams pasiekti daugiau mokinių, tačiau jos negali pakeisti mokytojų poreikio. Technologijos gali būti puikus įrankis mokytojams, tačiau niekada nereikėtų jomis visiškai pasikliauti – norint veiksmingai mokytis, vis dar būtina žmogiškoji sąveika. Taigi, nors technologijos tam tikrais atžvilgiais gali palengvinti mokymą ir mokymąsi, XXI a. klasėje vis tiek reikės mokytojų.